Vardas Jonas žinomas visame pasaulyje: Anglijoje – Džonas, Rusijoje – Ivanas, Prancūzijoje – Žanas, Ispanijoje – Chuanas, Latvijoje – Jānis. Lietuvoje iki šiol išlikęs paprotys, Joninių išvakarėse nupinti ąžuolo vainiką, ir jį dovanoti pažįstamiems Jonams ir Janinoms. Kartais vainikais, į kuriuos įpinamos įvairiausios laukų gėlės, puošiamos varduvininkų durys. Fotografas Jonas Petronis sako, kad jis dažniausiai Jonines sutinka prie Paveisininkų ežero, esančio Lazdijų rajone. Čia su savo draugais laikosi įprastų saulėgrįžos šventės tradicijų – degina laužą, pina vainikus. „Per Jonines su vardadieniu visada pasveikinu savo bendravardį senelį. Būtent jo garbei esu pavadintas Jonu. Vėliau su draugais važiuojame paminėti šios šventės į sodybą. Dažniausiai artimieji ir draugai dovanoja simboliškas smulkmenėles, neretai gaunu dovanų pintų vainikų. Dar pastebiu tokią tradiciją, kad sodyboje susirinkusių Jonų garbei būtinai kas nors sukuria juokingą, šlovinančią dainą, kurią sutartu laiku visi bendrai padainuoja varduvininkams, o po to pagerbia žolynų arba ąžuolo vainiku. Vėliau susėdame lauke prie laužo, ir visą naktį pasakojame istorijas, juokelius, anekdotus, dainuojame, tad būna labai linksma“, – apie savo vardadienio šventę pasakojo Jonas. Masinės Joninių šventės minimos ir Kernavėje, taip pat ant Rambyno kalno. Kai kurie žmonės vyksta į Jonų ir Janinų sostinę Jonavą. Iš šio miesto kilęs šokių muzikos vakarų vedėjas Jonas Večkys pasakojo, kad Joninių naktį Jonavoje kūrenama daug laužų. „Visas miestas švyti nuo laužų šviesos, o po vidurnakčio vyksta „naktišokiai“, kuriuose visada stengiuosi sudalyvauti. Vardadienio proga daug kas pasveikina, kartais net jaučiuosi kaip per gimtadienį“, – šmaikštavo atlikėjas. Paklaustas apie dovanas, muzikantas neslėpė, kad dažniausiai gauna simbolinių dovanų, tačiau ir žodinis sveikinimas jam yra be galo malonus.